mėžinys

mėžinỹs sm. (3^a, 3^b) 1. B, R, Rsn mėšlų krūva, mėšlynas: Kada nusimėši savo mė́žinį nuo kiemo? Nm. Atlėkė žvirblis ant vieno būro mėžinio BsPI73. ^ Du gaidžiu ant vieno mė́žinio nesutinka CII1118, Sch80. 2. mėšlas: Aš mėžinį mėžiu J.Jabl. Įmėžk mė́žinį ant dirvos, t. y. užvežk mėšlą J. Kad mė̃žinio ir trąšų dedi, tai būna geras laukas Vl. O mūsų mėžinỹs jau ir apartas Skr. Išvežė penkius valkčius mėžinio Jd. Štai poryt mūsų pons mus bėgt į baudžiavą siunčia ir staldų jo išgramdyt mė•žinį liepia K.Donel.